Bioninis-silikoninis fasadinis tinkas ir dažai su Lotus-Effect® - švariausi fasadai rinkoje!
20 Juni 2018![](https://www.info.lt/puslapiai_page/straipsniai/upload/thumb/thumb_9139.jpg?20180620)
Bioninis-silikoninis fasadinis tinkas ir dažai Lotusan - švariausi fasadai rinkoje!
1997 metais Bonos Universiteto Botanikos Instituto direktorius, profesorius, dr. Vilhelm Barthlott'as (Wilhelm Barthlott) atrado paviršių savaiminio valymosi reiškinį ir pavadino jį Lotus-Effect®. Šis terminas atsirado tyrinėjant lotoso lapus, kurie, kaip žinoma, pasižymi išskirtiniu teršalų atstūmimu, t.y. purvo dalelės neprikimba prie lapo paviršiaus. Šios savybės dėka lietaus vanduo lengvai nuplauna lotoso lapus ir jie visą laiką išlieka švarūs. Tačiau Lotus-Effect® negalima tapatinti vien tik su vandens atstūmimu. Toliau eksperimentuodamas, prof. dr. Barthlott'as ant lotoso lapo išbandė įvairios kilmės skirtingo klampumo skysčius. Tačiau rezultatas buvo vis tas pats - netgi užpylus dispersinių klijų, šie nuo lapo nuriedėdavo tarsi karoliukai. Dar daugiau, netgi tokie agresyvūs teršalai kaip suodžiai, pramoniniai tepalai ir pan., lengvai nusiplaudavo su vandeniu. Taigi, paviršių hidrofobiškumas yra tiktai būtina sąlyga efektui atsirasti, tačiau išsamiai neapibūdina šio fenomeno esmės. Profesorius, dr. Vilhelm Barthlott'as taip suformulavo Lotus-Effect® esmę : šis efektas - tai specifinė charakteristika, apibūdinanti išskirtinį hidrofobinių paviršių mikrostruktūros pasipriešinimą sukibimui.
Ypatingos mikrostruktūros dėka, sukibimo tarp lotoso lapo ir purvo dalelių paviršiaus plotas sumažėja net 90%, nepriklausomai nuo teršalų cheminės sandaros ypatybių. Dėl tų pačių priežasčių, vandens lašų ir lotoso lapo sąlytis taip pat minimalus. Šiuo atveju lietaus lašai įgauna taisyklingą sferos formą, todėl paviršiaus įtempimo jėgos sugeba pritraukti menkai besilaikančias teršalų daleles. Taigi, vanduo lašų pavidalu nubėga nuo lapo paviršiaus, nusinešdamas kartu net ir menkiausias purvo dalelytes. Taip pasireiškia savaiminio valymosi efektas.
Lotus-Effect® veikimas yra pagrįstas fizikinės chemijos principu ir gali būti pritaikytas daugeliui sintetinių produktų. Pirmasis praktinis Lotus-Effect® pritaikymas - tai unikalūs silikoniniai fasado dažai Lotusan, pagaminti kompanijos Sto AG ir pristatyti rinkai dar 1999 metais, tarptautinės parodos FARBE '99 metu Kelne. Ir Lietuvoje yra objektų, su šiais Lotusan dažais, kurie per 10 metų išliko tokie pat švarūs, nepakeitę spalvos ir atrodantys kaip nauji! Šiuo metu jau gaminamas ir Lotusan dekoratyvinis tinkas, kuris susilaukė milžiniškos sėkmės Europoje ir taip pat skinasi kelią Lietuvoje.
Vieninteliai bioniniai-silikoniniai dažai bei tinkas su Lotus-efektu
Kompanija Sto AG, kurdama fasadinius dažus, kurie pasižymėtų Lotus-Effect®, bazine rišančiąja medžiaga pasirinko silikoninę dervą, kuri pasižymi išties stulbinančiu hidrofobiškumu. Iš silikoninių dervų bei unikalių adityvų pagaminta mikroemulsija ir yra pagrindinė šių dažų dispersinės sistemos rišančioji medžiaga. Sekančiame gamybos etape yra sudedami kruopščiai atrinkti ir tarpusavyje suderinti mineraliniai užpildai bei specialūs neorganiniai pigmentai. Galutinis unikalaus technologinio proceso rezultatas - fasado dažai Lotusan, kurių specifinė plėvelės paviršiaus mikrostruktūra pasižymi Lotus-Effect®.
Kaip šis gamtos efektas perkeliamas ant dažų ir tinkų?
Greičiausias dažų bei tinkų džiūvimas rinkoje
Pirmiausia buvo lyginamos tiriamų dažų įmirkimo ir džiūvimo savybės. Visų dažų, išskyrus StoLotusan, bandiniai lengvai įmirkdavo, o praėjus 6 - 10 min., išdžiūdavo. Vadinasi, visą šį laiką drėgni dažų paviršiai buvo ideali terpė veistis pelėsiui, grybeliui bei samanoms. Puikiai vandenį atstumiantys, t. y. beveik neįmirkstantys dažai StoLotusan, netgi be papildomų biocidinių priedų, yra nepaprastai atsparūs žalingam mikroorganizmų poveikiui. Hidrofobinės savybės aiškiai atsispindi, lyginant drėkinimo kampo reikšmes (drėkinimo kampas Sigma - tai kampas tarp vandens lašo ir dažų paviršiaus plokštumos [2]).
Ypatingos mikrostruktūros dėka, sukibimo tarp lotoso lapo ir purvo dalelių paviršiaus plotas sumažėja net 90%, nepriklausomai nuo teršalų cheminės sandaros ypatybių. Dėl tų pačių priežasčių, vandens lašų ir lotoso lapo sąlytis taip pat minimalus. Šiuo atveju lietaus lašai įgauna taisyklingą sferos formą, todėl paviršiaus įtempimo jėgos sugeba pritraukti menkai besilaikančias teršalų daleles. Taigi, vanduo lašų pavidalu nubėga nuo lapo paviršiaus, nusinešdamas kartu net ir menkiausias purvo dalelytes. Taip pasireiškia savaiminio valymosi efektas.
Lotus-Effect® veikimas yra pagrįstas fizikinės chemijos principu ir gali būti pritaikytas daugeliui sintetinių produktų. Pirmasis praktinis Lotus-Effect® pritaikymas - tai unikalūs silikoniniai fasado dažai Lotusan, pagaminti kompanijos Sto AG ir pristatyti rinkai dar 1999 metais, tarptautinės parodos FARBE '99 metu Kelne. Ir Lietuvoje yra objektų, su šiais Lotusan dažais, kurie per 10 metų išliko tokie pat švarūs, nepakeitę spalvos ir atrodantys kaip nauji! Šiuo metu jau gaminamas ir Lotusan dekoratyvinis tinkas, kuris susilaukė milžiniškos sėkmės Europoje ir taip pat skinasi kelią Lietuvoje.
Mažiausia drėgmės absorbcija rinkoje
Drėgmės absorbavimas (medžiagos svorio padidėjimas procentais dėl įsigėrusio vandens) yra nustatomas panardinant dažų bandinius 6 paroms į demineralizuotą vandenį. Fasado dažų (dekoratyvinio tinko) StoLotusan vandens įgeriamumas [%] yra mažiausias iš visų bandytų dažų rūšių. Paprasti silikoniniai dažai absorbuoja vandenį 10, akriliniai 17, o silikatiniai 18 kartų daugiau, negu StoLotusan. Tai labai aktualus rodiklis, nes drėgmės skverbimosi (lyjant lietui) ir paviršių džiūvimo (sausuoju periodu) procesų metu, dažų plėvelę veikia didelės vidinių įtempimų jėgos. Kuo didesnė absorbcija, tuo stipresnis mechaninis poveikis tenka fasado dažų sluoksniui. Tai sąlygoja paviršinių įtrūkimų ir pūslių atsiradimą. Ilgainiui prastėja fasado estetinis vaizdas, blogėja sienų šiluminės savybės. Laikui bėgant irimo procesas tampa vis intensyvesnis ir plinta gilyn į tinką. Tuo tarpu dažai StoLotusan, išsiskiriantys minimaliomis absorbavimo savybėmis, užtikrina ilgaamžę fasado apsaugą.
Geriausiai „kvėpuojantys“ dažai rinkoje
Drėgmės absorbavimo (įgeriamumo) lygį nusako vandens absorbcijos koeficientas - drėgmės srauto tankis w, o dažų plėvelės laidumą vandens garų skverbimuisi iš patalpų į išorę, taip vadinamą "kvėpavimą", nusako specifinė charakteristika - vandens garų difuzijos ekvivalentas Sd-H2O [5]. Nagrinėjant žemiau pateiktas diagramas, tampa akivaizdu, kad dažai Lotusan pasižymi puikiai suderintomis svarbiausiomis savybėmis - žemu vandens įgeriamumo lygiu bei dideliu pralaidumu vandens garų difuzijai.
Mažiausias imlumas teršalams rinkoje
Imlumas teršalams nustatomas tiriant dažų baltumo praradimą L [%] (100% baltumo etalonu yra pasirinktas bario sulfatas - BaSO4 ). Praėjus 6 mėn. bandomąjam laikotarpiui, nustatyta, kad dažų StoColor Lotusan baltumo praradimas yra dešimteriopai mažesnis silikoninių dažų, septynis kartus mažesnis nei silikatinių (šie dažai išlieka gana balti tik intensyvaus kalkėjimo dėka, t. y. teršalai nubyra nuo paviršiaus kartu su dažų sluoksnio dalimi) ir keturiolika kartų mažesnis nei akrilinių. Pastarųjų dažų baltumo praradimui lemiamą įtaką daro organinių junginių, esančių akrilo dervų sudėtyje, savybė geltonuoti, t. y. cheminio junginio degradavimas UV-spindulių poveikyje
Mažiausias kalkėjimo laipsnis rinkoje
Kalkėjimo proceso intensyvumas (dažų plėvėlės svorio dalies netekimas procentais) yra labai svarbus rodiklis, nusakantis dažų ilgaamžiškumą bei atsparumą atmosferiniam poveikiui. Pasibaigus 6 mėnesių bandomajam periodui, kurio metu skirtingų rūšių dažais padengtos plokštės buvo laikomos lauke, paaiškėjo, kad fasado dažų StoColor Lotusan kalkėjimo laipsnis [%] yra dvigubai mažesnis silikoninių bei akrilinių, ir penkis kartus mažesnis už silikatinių fasado dažų kalkėjimo laipsnį.
Fasado dažų termoplastiškumas
Tyrinėjant skirtingų dažų termoplastines savybes, buvo pastebėta, kad dažų Lotusan rišančiojo polimero plastiškumas, veikiant šilumai, padidėja labai nežymiai. Todėl galima daryti prielaidą, kad šiltuoju metų laiku, kada oro temperatūra pakyla iki +20C ir daugiau, labiau termoplastiški dažai yra imlesni teršalams. Tai atsitinka dėl to, kad purvo dalelytės daug lengviau prilimpa prie suminkštėjusios dažų plėvelės. O šis procesas savo ruožtu lemia tai, kad dažų paviršiaus savaiminio valymosi savybės pasireiškia žymiai silpniau.